Scenos aplinka: Praėjusią savaitę Louis Vuitton kūrybos direktorius Nicolas Ghesquière’as dalyvavo spaudos konferencijoje Orsė muziejuje ir kalbėjo apie artėjančio „Met Musuem“ parodos „Time“ temą: Mados ir trukmės paroda, kurią Paryžiaus prekės ženklas remia. Ghesquière’as visada laikėsi istoristinio požiūrio į dizainą. Jo kolekcijos „Vuitton“ užsisega tarp futuristinių ir senovinių motyvų: jo įtaigą priminė „Vuitton“ A/W 2020 m. šou, surengtas Luvro muziejaus teritorijoje. Prasidėjus pasirodymui, podiumo priekyje buvo atitraukta užuolaida, atskleidžianti pakopomis išdėstytas medines sėdimas vietas, kokias galima pamatyti senuose teatruose. Eilėse rikiavosi dainininkai, apsirengę puošniais istoriniais kostiumais – tarsi muškietininkai vyrai ir elizabetietės moterys, dėvinčios stručio plunksnomis išpuoštas skrybėles. Modeliams įžengus į podiumą, istoriniai žiūrovai ėmė dainuoti chorinę simfoniją, serenadomis palydėdami ateities ansambliais pasipuošusius žmones.
Nuotaikų lentelė: Kolekcija buvo tarsi triuškinanti kelionė laiku, kai modeliai vilkėjo romantiškus raukinius, derinamus su sportiškomis spalvotomis slidinėjimo striukėmis ir firminiais rudais drabužiais su monogramomis. Motokroso kelnės buvo derinamos su brokatinėmis „Matador“ striukėmis, o nėriniais marginti odiniai sijonai – su atlasinėmis „bomber“ striukėmis. Siluetas buvo futuristinis ir nuožmus, derintas su smailiais kaubojiškais batais ir dviratininko pirštinėmis – Ghesquière’o merginos madingai žvelgė į ateitį.
Komandinis darbas: Ghesquière’as bendradarbiavo su garsia kostiumų dizainere Milena Canonero, kuri 2007 m. pelnė „Oskarą“ už darbą kuriant filmą „Marija Antuanetė“. Jos kostiumais aprengtos figūros – nuo XV a. iki 1950 m. drabužių – sublizgėjo žiūrovams, kurie galėjo stebėti spektaklį. §